Jūs esate čia: Pradžia " Naujienos

VšĮ apskaita

post title   image title
Viešosios įstaigos (VšĮ) apskaita reikalauja specifinių žinių. Užtikriname, kad Jūsų VšĮ apskaita būtų tvarkoma skaidriai, tiksliai ir laiku. Dirbame atsakingai, kad Jūs galėtumėte susitelkti į savo veiklos tikslus.

* Jūs būsite nuvesti į mūsų el. parduotuvės tinklalapį

post title   image title

Apie paslaugą - VšĮ apskaita

Kitos su VšĮ apskaita susijusios paslaugos

UAB apskaita
nuo 150 Eur + PVM
MB / IĮ apskaita
nuo 150 Eur + PVM
IDV apskaita
nuo 150 Eur + PVM
Akcijų perleidimas
70 Eur + PVM
JANGIS / JADIS teikimas
10 Eur + PVM
Mažosios bendrijos nario įnašas ir jo didinimas
70 Eur + PVM

Kuo VšĮ apskaita skiriasi nuo UAB?

Esminis skirtumas tarp viešosios įstaigos ir uždarosios akcinės bendrovės yra veiklos tikslas bei pelno paskirstymo tvarka. UAB yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio uždirbtas pelnas gali būti išmokamas akcininkams dividendų pavidalu. Tuo tarpu VšĮ yra ne pelno siekianti organizacija, o tai reiškia, kad visas gautas perteklius ar pelnas negali būti dalijamas dalininkams ar steigėjams – jis privalo būti reinvestuojamas atgal į įstaigos įstatuose numatytus tikslus ir veiklą.

Apskaitos prasme VšĮ turi specifinį sąskaitų planą, kuriame išskiriamos tikslinės paskirties lėšos, finansavimas iš fondų, narių mokesčiai bei paramos lėšos. Taip pat skiriasi ir finansinė atskaitomybė: UAB rengia standartinį balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą, o VšĮ vietoj pelno ir nuostolių ataskaitos pildo veiklos rezultatų ataskaitą, kurioje detaliai parodoma, kaip buvo panaudotas gautas finansavimas.

Kokie VšĮ atskaitomybės dokumentai?

Kiekviena viešoji įstaiga, pasibaigus finansiniams metams, privalo parengti ir Registrų centrui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Šį rinkinį sudaro trys pagrindiniai dokumentai:

  • Balansas, kuriame atsispindi įstaigos turtas, nuosavas kapitalas bei turimi įsipareigojimai.

  • Veiklos rezultatų ataskaita, kurioje detalizuojamos visos per metus gautos pajamos (įskaitant paramą bei finansavimą) ir patirtos sąnaudos tikslams įgyvendinti.

  • Aiškinamasis raštas, kuriame pateikiama papildoma tekstinė ir skaitinė informacija, padedanti geriau suprasti finansinių ataskaitų rodiklius.

Be šių finansinių dokumentų, VšĮ vadovas privalo parengti metinę veiklos ataskaitą. Tai yra viešas dokumentas, kuriame aprašomi įgyvendinti projektai, pasiekti tikslai, gauta parama bei informacija apie darbuotojų skaičių ir jiems išmokėtą atlyginimą. Taip pat organizacijos, turinčios paramos gavėjo statusą, Valstybinei mokesčių inspekcijai kasmet privalo pateikti specialias ataskaitas apie gautą ir panaudotą paramą, įskaitant lėšas, gautas per gyventojų pajamų mokesčio paramos mechanizmą.

Ar VšĮ moka pelno mokestį?

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus viešosios įstaigos gali nemokėti pelno mokesčio, tačiau tam galioja tam tikros sąlygos. Jeigu VšĮ gautos pajamos yra gaunamos iš veiklos, kuri tiesiogiai atitinka įstatuose numatytus statutinius tikslus, ir tas pelnas yra skiriamas tik šiems tikslams finansuoti, jis nėra apmokestinamas pelno mokesčiu.

Tačiau jeigu viešoji įstaiga vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri nėra tiesiogiai susijusi su visuomenei naudingais tikslais (pavyzdžiui, nuomoja patalpas ar parduoda su įstatais nesusijusias prekes), iš tokios veiklos gautas pelnas gali būti apmokestinamas standartiniu penkiolikos procentų arba lengvatiniu penkių procentų pelno mokesčio tarifu, atsižvelgiant į įmonės darbuotojų skaičių ir bendrą apyvartą.

VšĮ ir paramos gavėjo statusas

Pats viešosios įstaigos įsteigimo faktas automatiškai nesuteikia teisės rinkti paramos iš juridinių ar fizinių asmenų. Norint tapti oficialiu paramos gavėju, VšĮ turi praeiti atskirą teisinę procedūrą ir pateikti prašymą Registrų centrui dėl paramos gavėjo statuso suteikimo. Įstaiga privalo atitikti Labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus, o jos įstatai turi būti suformuluoti taip, kad aiškiai matytųsi visuomenei naudingas veiklos pobūdis.

Sėkmingai gavus šį statusą, įstaiga įgyja teisę pretenduoti į gyventojų skiriamą paramą, kuri šiuo metu sudaro iki 1,2 procento nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tai yra itin svarbus finansavimo šaltinis ne pelno siekiančioms organizacijoms, leidžiantis pritraukti papildomų lėšų iš fizinių asmenų kasmetinio deklaravimo metu, taip pat priimti finansinę bei materialinę paramą iš Lietuvos bei užsienio įmonių, kurios už tai gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis.

post title   image title

TURITE KLAUSIMŲ?

Aptarkime Jūsų poreikius šiandien

Susisiekite nemokamai konsultacijai ir aptarkime kaip galime Jums padėti

Kodėl verta rinktis mus?

ELV projektai - tai savo srities profesionalai ir entuziastai, galintys pagelbėti įvairiais klausimais. Mes rūpinamės įmonių buhalterine apskaita visoje Lietuvoje ir nuotoliniu būdu.

post title   image title

Padedame verslui augti

Sprendžiame skirtingų įmonių buhalterinės apskaitos iššūkius.

post title   image title

Daugiametė patirtis

Per 11 metų gyvavimą aptarnavome daugiau kaip 300 skirtingų verslų.

post title   image title

Klientas yra svarbiausias

Įsiklausome į klientų poreikius, konsultuojame, sprendžiame problemas.

post title   image title

Operatyvi sprendimų sistema

Jūsų buhalterine apskaita rūpinamės be atostogų! Susisiekiame tą pačią dieną.

Buhalterinių paslaugų teikimo procesas

post title   image title

Nuoširdus pokalbis

Susipažįstame su kliento situacija, suprantame norus ir lūkesčius.

post title   image title

Situacijos analizė

Išanalizuojame kliento situaciją ir teikiame optimaliausią sprendimą.

post title   image title

Teikiame pasiūlymą

Teikiame bendradarbiavimo pasiūlymą, perimame dokumentus.

post title   image title

Rūpinamės Jumis

Rūpinamės kliento buhalterine apskaita, konsultuojame verslo klausimais.

Mūsų klientai kalba už mus

GAUKITE PASIŪLYMĄ

Atiduokite savo įmonės buhalterinę apskaitą į profesionalų rankas!

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar VšĮ gali turėti darbuotojų ir ar jų apskaita skiriasi?
Taip, VšĮ gali turėti darbuotojų, o jų darbo užmokesčio apskaita vykdoma kaip įprastai, laikantis DK ir mokesčių įstatymų.
Ar būtina VšĮ buhalteriją perduoti profesionalams?
Tai neprivaloma, bet rekomenduojama – VšĮ apskaita turi savitumų, todėl net ir mažai veiklai svarbu užtikrinti, kad viskas būtų teisinga ir skaidru.
Ką daryti, jei VšĮ neturi pajamų, bet patiria išlaidų?
Apskaita vis tiek turi būti vedama – svarbu tiksliai registruoti visas išlaidas, o finansinėse ataskaitose tai tinkamai parodyti.
Ar VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą?
Taip, tačiau gautos pajamos turi būti naudojamos tik įstatuose numatytai veiklai vykdyti, o ne paskirstomos pelno forma dalininkams ar vadovams.
Ar VšĮ privalo rengti metinę veiklos ataskaitą?
Taip, visos VšĮ privalo parengti ir pateikti metinę veiklos ataskaitą Registrų centrui kartu su finansinėmis ataskaitomis.
Ar VšĮ turi teikti finansines ataskaitas viešai?
Taip, viešoji įstaiga privalo teikti savo finansines ataskaitas viešai, įregistruodama jas Juridinių asmenų registre (Registrų centre). Kadangi VšĮ veikia ne pelno siekiančios organizacijos pagrindu ir dažnai naudoja viešąsias, valstybės arba paramos lėšas, visuomenė ir suinteresuotos šalys turi teisę matyti, kaip šie finansai yra valdomi.
Ar VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą?
Taip, viešoji įstaiga gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu ji yra numatyta įstaigos įstatuose ir padeda siekti jos visuomenei naudingų tikslų. VšĮ gali pardavinėti prekes, teikti mokamas paslaugas ar nuomoti turtą, tačiau esminė sąlyga yra ta, kad iš šios veiklos uždirbtas pelnas negali būti paskirstytas dalininkams, steigėjams ar darbuotojams.
Ar VšĮ privalo turėti reviziją ar auditą?
Viešosios įstaigos finansinių ataskaitų auditas yra privalomas tik tuo atveju, jeigu organizacija viršija įstatymuose nustatytus rodiklius arba tai numatyta jos pačios įstatuose. Privalomas auditas taikomas didesnėms VšĮ, kurių rodikliai (pavyzdžiui, metinės pajamos, turto vertė ar vidutinis darbuotojų skaičius) peržengia Finansinės atskaitomybės įstatyme nurodytas ribas, taip pat įstaigoms, gavusioms tam tikro dydžio valstybės ar Europos Sąjungos paramą. Mažesnėse viešosiose įstaigose, kur auditas nėra privalomas, finansinę kontrolę gali atlikti įstatuose numatytas vidaus kontrolės organas – revizorius arba revizijos komisija.