VŠĮ likvidavimas

VšĮ likvidavimas: specifinis turto reikalavimas, vieši skelbimai ir institucijų informavimas

Viešosios įstaigos (VšĮ) likvidavimo procedūra iš esmės skiriasi nuo komercinių įmonių (pavyzdžiui, UAB) uždarymo. Kadangi VšĮ yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, jos veiklos nutraukimui taikomi griežti specialieji reikalavimai, užtikrinantys, kad visuomenės labui skirtas turtas nebūtų panaudotas asmeniniams tikslams.

Specialus VšĮ turto reikalavimas: draudimas skirstyti turtą dalininkams

Pats svarbiausias ir labiausiai išsiskiriantis VšĮ likvidavimo aspektas yra susijęs su likusio turto bei lėšų paskirstymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, likviduojamos įstaigos turtas jokiais būdais negali būti padalijamas ar išmokamas jos dalininkams (steigėjams), nepriklausomai nuo to, kokio dydžio įnašus jie buvo atlikę įstaigos įkūrimo ar veiklos metu.

Likvidavimo eigoje, po to, kai įstaiga visiškai atsiskaito su visais savo kreditoriais, darbuotojais ir sumoka mokesčius valstybei, likęs nepanaudotas turtas, materialios vertybės bei piniginės lėšos privalo būti perduotos kitoms panašios paskirties organizacijoms. Tai gali būti kitos viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai arba mokslo ir studijų institucijos, vykdančios visuomenei naudingą veiklą. Konkrečios organizacijos, kurioms atiteks turtas, dažniausiai būna iš anksto numatytos VšĮ įstatuose, o jei ten tai neaprašyta – jas sprendimu patvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

Reikalingas skelbimas apie likvidavimą

Kad visuomenė ir galimi kreditoriai sužinotų apie organizacijos uždarymą bei galėtų laiku pateikti savo finansinius reikalavimus, VšĮ likvidatorius privalo apie tai paskelbti viešai. Skelbimo tvarka susideda iš kelių etapų:

• Skelbimas Registrų centre. Priėmus sprendimą dėl likvidavimo, informacija teikiama VĮ Registrų centrui. Statusas „likviduojama“ ir pranešimas apie kreditorių reikalavimų priėmimo terminus bei likvidatoriaus kontaktus yra nemokamai ir oficialiai publikuojami Juridinių asmenų registro elektroniniame leidinyje (JAR).

• Skelbimas visuomenės informavimo priemonėse. Priklausomai nuo to, kas yra nurodyta pačios viešosios įstaigos įstatuose, gali atsirasti prievolė apie likvidavimą papildomai paskelbti konkrečiame šalies dienraštyje (laikraštyje) arba įstaigos interneto svetainėje. Įstatymas numato, kad nuo šio viešo paskelbimo dienos kreditoriai turi mažiausiai trisdešimties dienų laikotarpį savo pretenzijoms pareikšti.

Prievolė informuoti VMI ir Sodrą

Prasidėjus likvidavimo procesui, likvidatorius privalo nedelsiant (paprastai per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo) oficialiai pranešti pagrindinėms kontroliuojančioms valstybės institucijoms:

• Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Teikiamas specialus pranešimas apie juridinio asmens likvidavimą (forma FR0438). VMI fiksuoja šį statusą, sustabdo tam tikras aktyvias mokestines prievoles ir inicijuoja įstaigos finansinių dokumentų patikrą. Likvidavimo metu privaloma pateikti pradinius bei galutinius likvidacinius balansus ir uždaryti visas mokestines sąskaitas.

• Sodrai. Jeigu viešojoje įstaigoje yra samdomų darbuotojų, jie turi būti teisiškai atleidžiami iš darbo teisės aktų nustatyta tvarka, o Sodrai pateikiami atitinkami 2-SD pranešimai. Taip pat pateikiamos paskutinės SAM deklaracijos ir pranešama apie paties likvidatoriaus paskyrimą bei jo įgaliojimus atstovauti įstaigą.

Tik tada, kai VMI ir Sodra atlieka visus reikiamus patikrinimus bei patvirtina, kad VšĮ neturi jokių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ar mokestinių skolų biudžetui, jos išduoda pažymas, leidžiančias tęsti procedūrą ir galutinai išregistruoti įstaigą iš Juridinių asmenų registro.