Asociacijos likvidavimas

Asociacijos likvidavimas ir bankrotas: turto taisyklės bei nemokumo valdymas

Asociacija, kaip ir viešoji įstaiga (VšĮ), priskiriama ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims. Tačiau, nepaisant panašaus teisinio statuso, savanoriškas asociacijos likvidavimo procesas turi esminių skirtumų, susijusių su vidine organizacijos struktūra ir turto dalijimo principais.

Kuo asociacijos likvidavimas skiriasi nuo VšĮ?

Pagrindinis skirtumas tarp asociacijos ir VšĮ likvidavimo išryškėja galutiniame etape, kai yra visiškai atsiskaityta su kreditoriais, darbuotojais bei valstybe, ir reikia paskirstyti likusį organizacijos turtą ar lėšas.

Viešosios įstaigos (VšĮ) likvidavimo atveju galioja absoliutus draudimas turtą grąžinti ar išdalinti jos dalininkams. Visas likutis privalo būti perduotas kitiems ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims, vykdantiems panašią visuomenei naudingą veiklą.

Asociacijos likvidavimo procesas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, numato kitokią tvarką, susijusią su narių įnašais:

1. Narių įnašų grąžinimas. Likviduojant asociaciją, jos nariams gali būti grąžintas jų įneštas turtas arba stojamieji ir periodiniai narystės mokesčiai, jeigu tokia tvarka yra aiškiai numatyta asociacijos įstatuose arba ją sprendimu patvirtina visuotinis narių susirinkimas. Grąžinama suma negali viršyti paties nario realiai sumokėto įnašo ar narystės mokesčio vertės.

2. Likusio turto perdavimas. Jeigu grąžinus narių įnašus (arba jei įstatai to nenumato) asociacijoje vis dar lieka nepanaudotų lėšų, materialiojo turto ar gautos paramos, šis likutis, panašiai kaip ir VšĮ atveju, negali būti išdalintas nariams kaip pelnas. Jis privalo būti perduotas kitam ar kitiems paramos gavėjams (pavyzdžiui, kitoms asociacijoms, fondams) arba valstybei.

Bankroto alternatyva: ką daryti, jei asociacija turi daugiau skolų nei turto?

Savanoriškas asociacijos likvidavimo procesas gali vykti tik tada, kai organizacija yra visiškai moki. Jeigu prasidėjus procedūrai arba dar prieš ją paaiškėja, kad asociacija yra finansiškai nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų – jos turimos skolos tiekėjams, darbuotojams ar valstybei viršija viso turimo turto ir paramos lėšų vertę – savanoriškas uždarymas tampa nebeįmanomas.

Tokioje situacijoje vienintelė teisėta alternatyva yra asociacijos bankroto procedūros inicijavimas:

• Prievolė kreiptis dėl bankroto. Kai asociacijos vadovas arba likvidatorius nustato organizacijos nemokumo faktą, jis privalo nedelsdamas stabdyti bet kokius kitus atsiskaitymus ir kreiptis į teismą arba inicijuoti ne teismo tvarka vykdomą bankroto procesą pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą.

• Atsakomybės ribos. Kadangi asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, jos nariai už organizacijos skolas savo asmeniniu turtu neatsako. Teismui patvirtinus bankroto faktą, paskirtas nemokumo administratorius perima organizacijos valdymą, parduoda likusį turtą ir proporcingai, kiek leidžia galimybės, padengia kreditorių reikalavimus.

• Rizika vadovui. Jeigu asociacijos vadovas, žinodamas apie kritinę finansinę situaciją ir augančias skolas, laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didina organizacijos įsipareigojimus, jam gali kilti asmeninė subsidiarinė atsakomybė. Tokiu atveju kreditoriai turi teisinį pagrindą reikalauti, kad žalą ir skolas vadovas padengtų iš savo asmeninių lėšų.

• Proceso pabaiga. Sėkmingai užbaigus bankroto procedūrą, teismas priima nutartį dėl asociacijos pabaigos, o visos likusios ir nepadengtos skolos yra teisiškai nurašomos. Organizacija oficialiai išregistruojama iš Juridinių asmenų registro.