Labdaros ir paramos fondo steigimas

Labdaros ir paramos fondo steigimas: pradinis įnašas ir reikalavimai

Labdaros ir paramos fondas yra specifinė ne pelno siekiančio juridinio asmens forma, kurios pagrindinis tikslas – rinkti lėšas bei materialines vertybes ir jas skirstyti labdarai (fiziniams asmenims, ligoniams, skurstantiems) arba paramai (mokslo, kultūros, sporto, aplinkosaugos projektams).

Kokio dydžio pradinis įnašas reikalingas fondo steigimui?

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas nenustato minimalaus pradinio įnašo ar įstatinio kapitalo dydžio. Teisiškai fondą galima įsteigti ir su nuliniu arba simboliniu (pavyzdžiui, 1 Eur) kapitalu.

Tačiau praktikoje steigėjams rekomenduojama įnešti bent keletą šimtų eurų pradinį įnašą. Šios lėšos yra reikalingos padengti pirmosioms įmonės išlaidoms, tokioms kaip:

• Registrų centro valstybės rinkliava už įmonės įregistravimą ir pavadinimo rezervavimą.

• Banko sąskaitos atidarymo ir el. parašų administravimo mokesčiai.

• Minimalios išlaidos svetainės kūrimui ar pirmiesiems organizaciniams dokumentams ruošti.

Paramos gavėjo statuso gavimas: procesas, reikalavimai ir nauda

Ne pelno siekiančios organizacijos (įskaitant fondus, VšĮ ar asociacijas) steigimas savaime nesuteikia teisės automatiškai rinkti paramos. Norint teisėtai priimti paramą bei leisti rėmėjams pasinaudoti mokesčių lengvatomis, būtina atlikti papildomą procedūrą.

Kaip gauti paramos gavėjo statusą?

1. Kreipimasis į Registrų centrą. Nors istoriškai ar tam tikrais išimtiniais atvejais (pvz., meno kūrėjams) sprendimai būdavo priimami per Kultūros ar Finansų ministeriją, standartinėms organizacijoms statusas dabar suteikiamas tiesiogiai per VĮ Registrų centrą. Prašymas (forma JAR-PGS) teikiamas elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos sistemą.

2. Reikalavimai įstatams. Pagrindinis reikalavimas – organizacijos įstatuose privalo būti aiškiai nurodyta, kad veiklos tikslas yra visuomeniškai naudingas (atitinka įstatymo numatytas sritis), o gautas pelnas ar turtas jokiomis formomis negali būti skirstomas įstaigos steigėjams, nariams ar valdymo organams.

3. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) žyma. Teisiniai reikalavimai numato, kad norint gauti gyventojų paramą, organizacija privalo ne tik turėti paramos gavėjo statusą, bet ir būti oficialiai įregistravusi NVO žymą Registrų centre.

Kokia paramos gavėjo statuso nauda?

• Teisė į 1,2% GPM. Įgyjama teisė kasmet pretenduoti į Lietuvos gyventojų skiriamą paramą nuo jų sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

• Mokestinės lengvatos įmonėms (rėmėjams). Juridiniai asmenys (UAB, MB), teikiantys paramą tokį statusą turinčiai organizacijai, gali pasinaudoti Pelno mokesčio įstatymo lengvatomis – paramos suma gali būti du kartus atskaitoma iš įmonės pajamų, taip efektyviai mažinant įmonės mokamą pelno mokestį.

Fondas vs. VšĮ vs. Asociacija

Nors visos trys formos priklauso ne pelno siekiantiems juridiniams asmenims, pasirinkimas priklauso nuo to, kas bus pagrindinis veiklos variklis: paslaugos, narystė ar finansinė parama.