Darbo užmokesčio apskaita

Kas įeina į darbo užmokesčio apskaitą?

Atlyginimų skaičiavimas apima kur kas daugiau nei tik pinigų pervedimą darbuotojui. Tai yra nenutrūkstamas ciklas, susidedantis iš kelių esminių etapų:

• Algalapiai (atsiskaitymo lapeliai). Kiekvieną mėnesį buhalteris privalo apskaičiuoti darbuotojo uždirbtą sumą pagal dirbtas dienas ar valandas ir parengti algalapius, kuriuose detaliai nurodomas priskaičiuotas atlyginimas, pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir išskaičiuoti mokesčiai.

• Sodros ataskaitos. Kas mėnesį rengiamos ir teikiamos SAM pranešimų deklaracijos. Šiose ataskaitose Sodrai pranešama apie kiekvieno darbuotojo pajamas, nuo jų skaičiuojamas įmokas ir valandų skaičių.

• GPM deklaracijos. Valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį teikiama deklaracija (forma GPM313), kurioje nurodomas darbuotojams išmokėtas atlyginimas ir nuo jo išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis.

• Atostoginių apskaičiavimas. Darbuotojui einant kasmetinių atostogų, buhalteris privalo apskaičiuoti atostoginius. Jie skaičiuojami remiantis paskutinių trijų mėnesių darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu.

• Nedarbingumo lapeliai. Darbuotojui susirgus, buhalterija fiksuoja Sodros išduotą nedarbingumo pažymėjimą, apskaičiuoja ligos išmoką už pirmąsias dvi ligos dienas, kurias moka darbdavys, ir pateikia NP-SD pranešimą Sodrai.

Atlyginimo apskaičiavimo pavyzdys: bruto ir neto schema

Lietuvoje darbo užmokesčio mokesčių sistema yra sukurta taip, kad didžioji dalis mokesčių yra išskaičiuojama iš darbuotojo atlyginimo (bruto), o darbdavys papildomai moka nedidelį procentą virš nustatyto atlyginimo.

Štai supaprastinta schema, kaip bruto alga (atlyginimas „ant popieriaus“) virsta neto alga (atlyginimu „į rankas“), ir kokias išlaidas patiria darbdavys:

1. Bruto darbo užmokestis (pavyzdžiui, 2000 Eur). Tai yra sutartyje nurodytas atlyginimas, nuo kurio skaičiuojami visi darbuotojo mokesčiai.

2. Darbuotojo mokesčiai (atskaitomi iš bruto sumos):

   • Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Standartinis tarifas yra 20 procentų. Šis mokestis skaičiuojamas nuo bruto algos, prieš tai atėmus darbuotojui priklausantį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jei jis taikomas.

   • Valstybinis socialinis draudimas (VSD) ir Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Šis darbuotojo mokesčių paketas sudaro 19,5 procento. Jeigu darbuotojas savanoriškai kaupia pensijai antroje pakopoje, papildomai atskaitomi dar 3 procentai.

3. Neto darbo užmokestis (atlyginimas „į rankas“). Tai suma, kuri lieka iš bruto algos atėmus GPM (20%) ir Sodros įmokas (19,5% arba 22,5%). Šiuos pinigus darbuotojas gauna į savo banko sąskaitą.

4. Darbdavio mokesčiai (mokami virš bruto sumos):

   • Darbdavio Sodros įmoka. Standartinis tarifas siekia 1,47 procento. Šį mokestį darbdavys moka iš savo lėšų nuo priskaičiuoto bruto atlyginimo. Į šį procentą įeina įmokos į Ilgalaikio darbo išmokų fondą bei Garantinį fondą.

Vadinasi, bendra darbo vietos kaina darbdaviui susideda iš bruto algos ir darbdavio Sodros mokesčio (1,47%), o darbuotojas „į rankas“ gauna sumą, sumažintą jo paties mokesčių dalimi.

Sodros ir kitų mokesčių mokėjimo terminai

Kad įmonė išvengtų delspinigių ir sankcijų, visi darbo užmokesčio mokesčiai bei ataskaitos turi būti pateiktos laiku. Pagrindinė taisyklė – visi su praėjusio mėnesio alga susiję įsipareigojimai turi būti įvykdyti iki kito mėnesio 15 dienos.

Iki einamojo mėnesio 15 dienos privaloma:

• Pateikti SAM deklaraciją Sodrai už praėjusį mėnesį.

• Sumokėti darbuotojo ir darbdavio Sodros (VSD ir PSD) įmokas.

• Pateikti mėnesinę GPM313 deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai.

• Pervesti išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (GPM) į VMI sąskaitą.