VšĮ apskaita

Kuo VšĮ apskaita skiriasi nuo UAB?

Esminis skirtumas tarp viešosios įstaigos ir uždarosios akcinės bendrovės yra veiklos tikslas bei pelno paskirstymo tvarka. UAB yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio uždirbtas pelnas gali būti išmokamas akcininkams dividendų pavidalu. Tuo tarpu VšĮ yra ne pelno siekianti organizacija, o tai reiškia, kad visas gautas perteklius ar pelnas negali būti dalijamas dalininkams ar steigėjams – jis privalo būti reinvestuojamas atgal į įstaigos įstatuose numatytus tikslus ir veiklą.

Apskaitos prasme VšĮ turi specifinį sąskaitų planą, kuriame išskiriamos tikslinės paskirties lėšos, finansavimas iš fondų, narių mokesčiai bei paramos lėšos. Taip pat skiriasi ir finansinė atskaitomybė: UAB rengia standartinį balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą, o VšĮ vietoj pelno ir nuostolių ataskaitos pildo veiklos rezultatų ataskaitą, kurioje detaliai parodoma, kaip buvo panaudotas gautas finansavimas.

Kokie VšĮ atskaitomybės dokumentai?

Kiekviena viešoji įstaiga, pasibaigus finansiniams metams, privalo parengti ir Registrų centrui pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Šį rinkinį sudaro trys pagrindiniai dokumentai:

• Balansas, kuriame atsispindi įstaigos turtas, nuosavas kapitalas bei turimi įsipareigojimai.

• Veiklos rezultatų ataskaita, kurioje detalizuojamos visos per metus gautos pajamos (įskaitant paramą bei finansavimą) ir patirtos sąnaudos tikslams įgyvendinti.

• Aiškinamasis raštas, kuriame pateikiama papildoma tekstinė ir skaitinė informacija, padedanti geriau suprasti finansinių ataskaitų rodiklius.

Be šių finansinių dokumentų, VšĮ vadovas privalo parengti metinę veiklos ataskaitą. Tai yra viešas dokumentas, kuriame aprašomi įgyvendinti projektai, pasiekti tikslai, gauta parama bei informacija apie darbuotojų skaičių ir jiems išmokėtą atlyginimą. Taip pat organizacijos, turinčios paramos gavėjo statusą, Valstybinei mokesčių inspekcijai kasmet privalo pateikti specialias ataskaitas apie gautą ir panaudotą paramą, įskaitant lėšas, gautas per gyventojų pajamų mokesčio paramos mechanizmą.

Ar VšĮ moka pelno mokestį?

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus viešosios įstaigos gali nemokėti pelno mokesčio, tačiau tam galioja tam tikros sąlygos. Jeigu VšĮ gautos pajamos yra gaunamos iš veiklos, kuri tiesiogiai atitinka įstatuose numatytus statutinius tikslus, ir tas pelnas yra skiriamas tik šiems tikslams finansuoti, jis nėra apmokestinamas pelno mokesčiu.

Tačiau jeigu viešoji įstaiga vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri nėra tiesiogiai susijusi su visuomenei naudingais tikslais (pavyzdžiui, nuomoja patalpas ar parduoda su įstatais nesusijusias prekes), iš tokios veiklos gautas pelnas gali būti apmokestinamas standartiniu penkiolikos procentų arba lengvatiniu penkių procentų pelno mokesčio tarifu, atsižvelgiant į įmonės darbuotojų skaičių ir bendrą apyvartą.

VšĮ ir paramos gavėjo statusas

Pats viešosios įstaigos įsteigimo faktas automatiškai nesuteikia teisės rinkti paramos iš juridinių ar fizinių asmenų. Norint tapti oficialiu paramos gavėju, VšĮ turi praeiti atskirą teisinę procedūrą ir pateikti prašymą Registrų centrui dėl paramos gavėjo statuso suteikimo. Įstaiga privalo atitikti Labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus, o jos įstatai turi būti suformuluoti taip, kad aiškiai matytųsi visuomenei naudingas veiklos pobūdis.

Sėkmingai gavus šį statusą, įstaiga įgyja teisę pretenduoti į gyventojų skiriamą paramą, kuri šiuo metu sudaro iki 1,2 procento nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tai yra itin svarbus finansavimo šaltinis ne pelno siekiančioms organizacijoms, leidžiantis pritraukti papildomų lėšų iš fizinių asmenų kasmetinio deklaravimo metu, taip pat priimti finansinę bei materialinę paramą iš Lietuvos bei užsienio įmonių, kurios už tai gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis.