Aš asmeniškai su tuo dirbu nuolat. Nuo vaikystės pastebėjau, kaip lengvai žmogus gali nuleisti rankas ir tiesiog nustoti ką nors daryti. Tada atsiranda priežasčių: per sunku, nesiseka, kalta visata, aplinkiniai kiša pagalius į ratus, todėl ir esu nesėkmingas.🤷♂️
Man visada atrodė kitaip – juk gali pats įdėti pastangų ir pakeisti situaciją. Gali pabandyti dar kartą. Gal nepasisekė tik vieną kartą, o kitą jau tikrai pavyks. Ir tai dažnai pasiteisina – tiek sporte, tiek daugelyje kitų dalykų. Jei vieną kartą nepasisekė, visai nereiškia, kad nepasiseks ir kitą. Tiesiog nereikia galvoti apie save kaip apie kažkokį išskirtinį žmogų, kuriam vis pritrūksta jėgų ir todėl jau reikia viską mesti.
Taip yra ir darbe. Jei kažkas nepavyko taip, kaip planavai, tai visai nereiškia, kad taip bus ir kitą kartą. Todėl darbuotojams nuolat reikia tai priminti.
Dar vienas pavojus darbe – užmigti ant laurų. Kai aplinkiniai pradeda girti, lengva patikėti, kad jau viską žinai ir viską moki, kad daugiau nieko mokytis nebereikia.😌
Tačiau pasaulis juda pirmyn. Jei nemotyvuosi savęs išmokti kažko naujo, labai greitai gali atsidurti paraštėse.
Tą nuolat primenu ir savo kolektyvui. Juk labai paprasta turėti tuos pačius klientus, nesimokyti naujų programų, nes patogu likti komforto zonoje.
Bet kas bus po metų?
O po penkiolikos?🚀
