– Einu į banką dėl paskolos ir pastebėjau, kad mano sąskaitos apyvarta yra didesnė nei deklaruotos pajamos.
– Kodėl?🤔
– Esu vaikų būrelio treneris, dirbu su verslo liudijimu. Kartais, kai organizuojame išvykas, tėvai man perveda pinigus už autobuso nuomą ar varžybų mokesčius. Be to, veiklą vykdome kartu su kitu treneriu – jis taip pat dirba su verslo liudijimu, tačiau tėvai perveda ir jo dalį man, nes jiems taip patogiau, o aš vėliau jam atiduodu.
Na, kaip jums tokia situacija?👀
Jeigu tėvai pavedimo paskirtyje aiškiai nurodo, kad lėšos skirtos varžybų mokesčiams ar autobuso nuomai, tokios sumos gali būti laikomos išlaidų kompensacija, o ne pajamomis. Tačiau jeigu pavedimas atliekamas viena bendra suma, pavyzdžiui, „už treniruotes“, atskirti pajamas nuo kompensuojamų išlaidų tampa labai sudėtinga.
Kitas klausimas – lėšų rinkimas už kitą asmenį. Nors praktikoje taip daroma dažnai, kilus klausimams iš VMI, reikėtų rimtai pagrįsti, kad šios lėšos nepriklausė gavėjui ir neturėtų būti laikomos jo pajamomis. Tai gali būti svarbu ir vertinant PVM ribos viršijimą.
Jeigu šie pinigai iš sąskaitos kolegai buvo pervesti bankiniu pavedimu, situacija dar būtų geresnė. Tokiu atveju galėtų pakakti raštiško paaiškinimo VMI, pridėjus pavedimų išrašus bei įrodymus, kad kolega šias lėšas deklaravo savo vardu.
Tačiau jeigu pinigai buvo išgryninti ir perduoti kolegai grynaisiais, čia jau įsijungia Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas. Tokiu atveju situacija gali baigtis ne tik papildomais klausimais, bet ir bauda, kuri gali siekti iki 3 000 eurų.⚠️
Ir tai dar ne viskas. Nepamirškime Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo. Kai į banką ateinama su lėšomis, kurios formaliai nėra jūsų pajamos, bankui tai gali sukelti įtarimų. O tuomet papildomų klausimų galima sulaukti ne tik iš banko, bet ir iš FNTT.
Priminkite man dar kartą – kiek kompetencijų šiandien turi turėti buhalteris, kad galėtų atsakyti į tokį, iš pirmo žvilgsnio, paprastą klausimą?😅
