Prastovos gali atsirasti dėl ekonominių svyravimų, žaliavų trūkumo, technologinių problemų ar darbdavio sprendimų. Nuo jų apmokėjimo priklauso darbuotojų finansinė padėtis, o darbdaviui — teisinė atsakomybė. 2025–2026 metais galiojanti tvarka aiškiai nustato, kada ir kokiu dydžiu prastovos apmokamos.
Kiek mokama už prastovas?
Jei prastova paskelbta dėl darbdavio, darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip MMA, proporcingai prastovos trukmei. Jei darbdavys skelbia dalinę prastovą, atlyginimas apskaičiuojamas pagal faktiškai dirbtas valandas ir prastovos laiką.
Tai reiškia, kad darbuotojas nepraranda visų pajamų, net jei darbdavys laikinai negali suteikti darbo. Tokia apsauga ypač aktuali gamybos, logistikos, statybos sektoriuose, kur prastovos pasitaiko dažniau.
Praktinis pavyzdys:
Jei darbuotojas dirbo 3 val. per dieną, o 5 val. buvo prastovoje — atlyginimas skaičiuojamas pagal realias 3 valandas + 5 val. prastovos normą.
Kada prastovos gali būti neapmokamos?
Darbuotojo kaltės atvejai
Jei prastova susidarė dėl darbuotojo kaltės — pavyzdžiui, neatvykus be pateisinamos priežasties, atsisakius vykdyti darbą ar praradus reikiamus leidimus — darbdavys gali prastovos neapmokėti.
Visais atvejais darbdavys privalo išleisti prastovos įsakymą, kuriame aiškiai nurodo:
- prastovos priežastį
- prastovos trukmę
- prastovos apmokėjimo tvarką
Tai apsaugo abi puses ir leidžia išvengti ginčų.
Socialinės garantijos prastovų metu
Prastovos laikotarpis įskaičiuojamas į darbo stažą, todėl darbuotojui:
- neprarandamas pensijų kaupimo stažas
- išlieka teisė į ligos išmokas
- neprarandamos socialinės garantijos
Tai labai svarbu žmonėms, kurie turi nedidelę darbo patirtį ar artėja prie stažo reikalavimų pensijai.
Išvada:
Prastovų tvarka 2025–2026 m. išlieka darbuotojų naudai orientuota, užtikrinanti pajamų stabilumą net sumažėjus darbo apimtims.
Buhalterinės paslaugos Kaune ir visoje Lietuvoje, taip pat kiti susiję klausimai ar atsakymai paskambinus telefonu – +37061228888. Mūsų komanda pasiruošusi padėti.
