Akcijų perleidimas

Akcijų perleidimo būdai ir skirtingi mokestiniai aspektai

UAB akcijų nuosavybės teisė kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui gali būti perleidžiama trimis pagrindiniais būdais, kurių kiekvienas sukelia skirtingas teisines ir mokestines pasekmes:

• Akcijų pardavimas (Pirkimo–pardavimo sutartis). Tai dažniausiai pasitaikantis komercinis būdas. Akcijų pardavimas sukelia prievolę apskaičiuoti ir sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM), jei akcijos parduodamos brangiau, nei buvo įsigytos.

• Akcijų dovanojimas (Dovanojimo sutartis). Akcijos perleidžiamos neatlygintinai. Šiuo atveju apmokestinimas priklauso nuo giminystės ryšio: dovanojimas tarp artimų giminaičių (sutuoktinių, vaikų, tėvų, brolių, seserų, senelių, vaikaičių) yra visiškai atleidžiamas nuo GPM. Jei akcijos dovanojamos svetimam asmeniui, dovanos gavėjas privalo sumokėti GPM nuo rinkos vertės, viršijančios įstatyme nustatytą neapmokestinamąją sumą.

• Akcijų paveldėjimas. Nuosavybės teisė pereina po akcininko mirties pagal testamentą arba įstatymą. Paveldėtos akcijos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinamos, tačiau gali atsirasti prievolė sumokėti Paveldimo turto mokestį, nuo kurio taip pat atleidžiami artimiausi šeimos nariai.

GPM nuo akcijų pardavimo: kaip skaičiuojama ir kada mokamas?

Kai fizinis asmuo parduoda įmonės akcijas, Gyventojų pajamų mokestis (GPM) skaičiuojamas tik nuo realiai uždirbto pelno (prieaugio), o ne nuo visos gautos sumos.

• Kaip skaičiuojama: iš akcijų pardavimo kainos atimama jų įsigijimo kaina (pavyzdžiui, nominali akcijų vertė, kuri buvo sumokėta steigimo metu, arba kaina, už kurią akcijos buvo nupirktos anksčiau) bei su pardavimu susijusios privalomos išlaidos (notaro, Registrų centro mokesčiai).

• Neapmokestinamoji riba: pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, per mokestinius metus gautas akcijų pardavimo pelnas iki 500 Eur yra neapmokestinamas. GPM skaičiuojamas tik nuo šią sumą viršijančios dalies.

• Tarifai: standartinis GPM tarifas akcijų pardavimo pelnui yra 15%. Tačiau, jei bendros asmens metinės pajamos (įskaitant algą, individualią veiklą ir investicijų pelną) viršija nustatytą didelę sumą (paprastai 120 vidutinių darbo užmokesčių ribą), viršijančiai daliai taikomas 20% progresinis GPM tarifas.

• Kada mokamas: gautą pelną gyventojas privalo deklaruoti pats, užpildydamas metinę pajamų deklaraciją (forma GPM311) iki sekančių metų gegužės 1 dienos ir iki tos pačios dienos sumokėti apskaičiuotą mokestį į VMI sąskaitą.

Kada notaras privalomas perleidžiant akcijas?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad UAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti tvirtinama notariškai. Tačiau yra įstatyme numatytų išimčių, kada notaro parašo galima išvengti.

Notaro patvirtinimas yra privalomas, išskyrus atvejus, kai:

• Parduodama mažiau nei 25 procentai UAB akcijų, IR tų akcijų pardavimo kaina yra mažesnė nei 14 500 Eur. (Jei viršijama bent viena iš šių ribų – notaras būtinas).

• Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra pasirašoma kvalifikuotais elektroniniais parašais per oficialias informacines sistemas (pavyzdžiui, kai sandoris registruojamas tiesiogiai per Registrų centro savitarną).

• Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas yra perduotas licencijuotam finansų maklerio asmeniui arba bankui (tokiu atveju nuosavybės teisių perėjimą fiksuoja sąskaitų tvarkytojas).

Akcijų perleidimo terminai ir registravimas Registrų centre

Akcijų pirkimo–pardavimo ar dovanojimo sutarties pasirašymas yra tik pirmoji sandorio dalis. Kad naujasis akcininkas įgytų visas teises (pavyzdžiui, balso teisę susirinkimuose), informacija privalo būti oficialiai įregistruota:

• Pranešimas įmonei: pirkėjas arba pardavėjas privalo pateikti pasirašytą sutartį pačiai UAB įmonei (dažniausiai direktoriui). Įmonės vadovas privalo nedelsdamas (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties gavimo) atnaujinti bendrovės akcininkų žurnalą ir sudaryti naują akcininkų sąrašą.

• Registravimas Registrų centre (JADIS): atnaujintą akcininkų sąrašą įmonės vadovas privalo pateikti Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS). Tam įstatymas numato griežtą terminą – 5 darbo dienos nuo naujo akcininkų sąrašo sudarymo dienos.

Jei vadovas praleidžia šį terminą, informacija JADIS sistemoje liks neatnaujinta, o tai gali sukelti problemų įmonei atsidarant banko sąskaitas, keičiant direktorių ar bendraujant su kitomis valstybės institucijomis, kurios akcininkų duomenis tikrina tik pagal oficialius registro įrašus.